Parvo virusas, dar žinomas kaip parvovirusas B19 arba infekcinė eritema, yra plačiai paplitusi virusinė infekcija, kuri gali paveikti tiek vaikus, tiek suaugusiuosius. Šis virusas, priklausantis Parvoviridae šeimai, yra ypač klastingas dėl savo gebėjimo sukelti įvairius simptomus ir potencialiai pavojingas komplikacijas.
Parvo viruso plitimas ir rizikos grupės
Virusas dažniausiai plinta oro lašeliniu būdu per kvėpavimo takus, kai sergantis asmuo kosti, čiaudi ar kalba. Taip pat galimas užsikrėtimas per kraują ar jo produktus, o nėštumo metu – nuo motinos vaisiui.
Didžiausią riziką užsikrėsti turi:
- Vaikai nuo 3 iki 15 metų amžiaus
- Nėščiosios, ypač pirmame ir antrame nėštumo trimestre
- Asmenys su nusilpusia imunine sistema
- Žmonės, sergantys kraujo ligomis
Parvo viruso simptomai
Parvo viruso simptomai gali žymiai skirtis priklausomai nuo amžiaus ir bendros sveikatos būklės. Išsamiau panagrinėkime, kaip šis virusas pasireiškia skirtingose amžiaus grupėse ir sveikatos būklėse:
Vaikams:
- Karščiavimas
- Galvos skausmas
- Gerklės skausmas
- Bėrimas ant skruostų („skruostų antausio” bėrimas)
- Bėrimas ant kūno, rankų ir kojų
- Niežulys, ypač pėdų paduose
Suaugusiesiems:
- Sąnarių skausmas ir tinimas (ypač rankų, riešų, kelių ir kulkšnių)
- Artritas
- Nuovargis
- Silpnumas
Svarbu paminėti, kad apie 20-25% užsikrėtusiųjų parvo virusu gali nejausti jokių simptomų, tačiau vis tiek gali platinti virusą. Todėl ypač svarbu laikytis higienos taisyklių ir vengti artimo kontakto su rizikos grupių asmenimis, net jei jaučiatės sveiki.
Parvo viruso pavojus nėščiosioms
Parvo virusas b19 kelia ypatingą grėsmę nėščiosioms, ypač pirmoje nėštumo pusėje. Užsikrėtus iki 20 nėštumo savaitės, virusas gali sukelti:
- Persileidimą
- Vaisiaus vandenligę
- Vaisiaus anemiją
- Vaisiaus širdies nepakankamumą
Dėl šios priežasties nėščiosios turėtų būti ypač atsargios ir vengti kontakto su sergančiais asmenimis.
Parvo viruso diagnostika ir gydymas
Parvo virusas dažniausiai diagnozuojamas remiantis klinikiniais simptomais ir ligos eiga. Tačiau kartais gali prireikti kraujo tyrimų, siekiant patvirtinti viruso buvimą organizme.
Specifinio gydymo nuo parvo viruso nėra, todėl taikomas simptominis gydymas:
- Poilsis
- Gausus skysčių vartojimas
- Karščiavimą ir skausmą mažinantys vaistai
- Sunkiais atvejais gali prireikti kraujo perpylimo ar imunoglobulinų terapijos
Daugeliu atvejų liga praeina savaime per 1-3 savaites, tačiau kai kuriems žmonėms simptomai gali užsitęsti iki kelių mėnesių ar net metų.
Prevencija ir apsauga nuo parvo viruso
Nors specifinės vakcinos nuo parvo viruso nėra, galima imtis tam tikrų prevencinių priemonių:
- Dažnas ir kruopštus rankų plovimas
- Kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo laikymasis
- Vengimas kontakto su sergančiais asmenimis
- Reguliarus patalpų vėdinimas ir paviršių valymas
- Nėščiosioms – ypatingas atsargumas bendraujant su vaikais, turinčiais peršalimo ar bėrimo simptomų
Išvados
Parvo virusas yra rimta infekcija, galinti sukelti įvairius simptomus ir komplikacijas. Nors dažniausiai liga praeina savaime, kai kuriems žmonėms, ypač nėščiosioms ir asmenims su nusilpusia imunine sistema, ji gali būti pavojinga.
Svarbu atpažinti simptomus, laiku kreiptis į gydytoją ir laikytis prevencinių priemonių, siekiant apsisaugoti nuo šios infekcijos.